Mėnesinės vienas nemaloniausių moters mėnėsio laikotarpių, kadangi kamuoja nuotaikų svyravimai, veido bėrimai, padidėjęs apetitas, gali atsirasti silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas. Tačiau taip pat vėluojančios mėnesinės neplanuojant nėštumo gali išgąsdinti. Nėštumos nėra vienintelė menstruacijų vėlavimo priežastis. Jos gali prasidėti vėliau dėl fiziologinių, psichologinių ir gyvenimo būdo veiksnių.
1. Nėštumas
Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti. Kai kiaušinėlė apvaisinama spermatozoido, prasideda nėštumas, o tai gali sutrikdyti menstruacinį ciklą. Paprastai esant nėštumui mėnesinės turi vėluoti apie dvi savaites, o jį patvirtinti gali tik nėštumo testas ir ginekologė. Jei nėštumo neplanuojate – neišsigąskite, tai nėra vienintelė mėnesinių vėlavimo priežastis.
2. Hormoniniai pokyčiai
Hormonai, ypač estrogenas ir progesteronas, reguliuoja menstruacinį ciklą. Įvairios priežastys, tokiomis kaip svorio pokyčiai, stresas, ligos ar vaistų vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir lemti vėluojančias mėnesines. Dėl hormonų svyravimo reikėtų pasitarti su gydytojais ir spręsti šią problemą tik su jų pagalba.
3. Svorio svyravimai
Staigus svorio mažėjimas ar padidėjimas gali turėti įtakos hormonų lygiui organizme ir sukelti menstruacijų vėlavimą. Jei laikotės griežtos dietos ir džiaugiatės staigiai mažėjančiu svoriu, nereikėtų nustebti, jei mėnesinės gali dingti ar prasidėti vėliau, nei įprastai. Metant svorį tai reikėtų daryti sveikai ir be staigių pokyčių. Vietoje griežtų dietų patartina rinktis sportą ir sveikesnę mitybą. Tačiau su sportu taip pat nereikėtų persistengti. Per didelis sportinis krūvis gali paskatinti mėnesinių vėlavimą.
4. Stresas
Patiriate daug streso, o menstruacijos neprasideda? Didelis emocinis ar fizinis stresas gali paveikti hormonų gamybą organizme ir sukelti menstruacijų vėlavimą. Išbandykite meditaciją, jogą, karštą vonią ar filmą, kuris atitrauktų mintis nuo problemų. Taip pat, jei stresuojate dėl galimo nėštumo, tai taip pat gali būti priežastis kodėl mėnesinės neprasideda. Tokiu atveju geriausias būdas save nuraminti yra nėštumo testas.
5. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS):
Tai ginekologinė būklė, kurioje moteris gali patirti nereguliarias menstruacijas, dėl to, kad kiaušidėse susidaro cistos. Policistinių kiaušidžių sindromas gali pasireikšti, mėnesinėmis kas dvi savaites, kas 3–6 mėnesius, o kartais – vos kartą per metus. Šiuo sindromu serga 5-10% moterų. Diagnozę būtinai turi nustatyti gydytojas ir paskirti atitinkamus medikamentus ar kitą gydymą.
6. Menopauzė
Vėlesnėje gyvenimo stadijoje, paprastai po 45 metų, menstruacinis ciklas gali nusilpti ir tapti nereguliariu, kol visiškai nebaigsite menopauzės. Pavyzdžiui mėnesinės gali dingti keliems mėnesiams ir vėl prasidėti. Menopauzė diagnozuojama, kai moteris 12 mėnesių neturi menstruacijų. O ji pasireiškia pakitusiu svoriu, karščio bangomis, sunkumais sutelkiant dėmesį nuotaikų svyravimais ir kitais simptomais.
7. Kontracepcija
Vienas iš šalutinių kontracepcijos poveikių yra negausios mėnesinės arba jų nebuvimas.Tai galioja ne tik tabletėms, taip pat ir hormoninėms spiralėms, implantams ir injekcijoms. O nustojus vartoti kontraceptines tabletes gali prireikti kelių mėnesių, kol menstruacijos susinormalizuos.
8. Kitos sveikatos problemos
Kai kurios sveikatos problemos, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai, diabetas, kušingo liga, priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas. įgimta antinksčių hiperplazija ir polinkis į kiaušidžių funkcijos sutrikimus, taip pat gali turėti įtakos menstruaciniam ciklui.
Pasitarkite su gydytoju
Jei jūsų mėnesinės vėluoja ir tai tęsiasi ilgiau nei kelios dienos arba jūsų ciklas tampa nereguliarus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis gali atlikti tyrimus ir nustatyti konkrečias priežastis bei paskirti gydymą, jei tai būtina. Taip pat gali būti naudinga sekti menstruacinį ciklą, kad būtų galima stebėti bet kokius pokyčius ir pasitarti su gydytoju, jei pastebėsite nereguliarias mėnesines.
